Multilingual Folk Tale Database


Κόραξ καὶ ἀλώπηξ (Αἴσωπος)

Lapė ir varna Azeria eta erroia
unknown author unknown author
Lithuanian Basque
Varna tupėjo ant šakos ir snape laikė kažkur pasivogtą gabalą sūrio. Lapė saugojo ją ir vis galvojo,
kaip čia prigavus kvailą varną. Prisiartinusi prie pat medžio, ji atsiliepė:
Egun batean erroi bat arbola baten gainean zegoen eta gazta-zati goxo bat zuen mokoan.
- O, kokį gražų paukštelį matau ant šakos! Jo dailumėlis - neišpasakytas, o plunksnos taip puikiai
blizga! Jei ir jo balselis yra toks pat dailus, kaip jis pats atrodo, tai be abejo jis gali būti visų
paukščių karalium!
Bat-batean azeri bat agertu zen eta, gazta ikusi ondoren, oso azkar erroiari esan zion: “ Egun on, erroia! Zein polita zaren! Bai polit abesten duzula!
Varnai patiko toks lapės gyrimas. Panorėjo tat parodyti jai savo balsą: pakėlė galvą aukštyn ir
kranktelėjo, kaip tiktai mokėjo. Tuo tarpu sūris išslydo iš snapo ir nukrito žemėn. Lapė tik to ir
laukė.
Oso pozik, erroia abesten hasi zen eta orduan gazta lurrera erori zitzaion. Momentu hartan, azeriak gazta hartu zuen eta joan egin zen.
- Taip ir reikia, - tarė lapė, - aš to tik ir norėjau. Už šį gardaus sūrio gabalėlį aš tau pasakysiu, kad
nesi karalium ir niekad juo nebūsi, o ateičiai štai tau geras mano patarimas: niekados netikėk
saldžialiežuviais.
Erroiak oso haserre zin egin zuen: “ Hemendik aurrera ez dut inoiz abestuko”.


Change: Change: