Multilingual Folk Tale Database


Κόραξ καὶ ἀλώπηξ (Αἴσωπος)

Lapė ir varna De raaf en de vos
unknown author unknown author
Lithuanian Dutch

Varna tupėjo ant šakos ir snape laikė kažkur pasivogtą gabalą sūrio. Lapė saugojo ją ir vis galvojo,
kaip čia prigavus kvailą varną. Prisiartinusi prie pat medžio, ji atsiliepė:

- O, kokį gražų paukštelį matau ant šakos! Jo dailumėlis - neišpasakytas, o plunksnos taip puikiai
blizga! Jei ir jo balselis yra toks pat dailus, kaip jis pats atrodo, tai be abejo jis gali būti visų
paukščių karalium!

Varnai patiko toks lapės gyrimas. Panorėjo tat parodyti jai savo balsą: pakėlė galvą aukštyn ir
kranktelėjo, kaip tiktai mokėjo. Tuo tarpu sūris išslydo iš snapo ir nukrito žemėn. Lapė tik to ir
laukė.

- Taip ir reikia, - tarė lapė, - aš to tik ir norėjau. Už šį gardaus sūrio gabalėlį aš tau pasakysiu, kad
nesi karalium ir niekad juo nebūsi, o ateičiai štai tau geras mano patarimas: niekados netikėk
saldžialiežuviais.

Een hongerige raaf zat in een vijgenboom, en omdat hij bemerkte dat ze nog steeds hard waren, wachtte hij tot ze rijp waren. Een vos zag hem daar als versteend zitten en vroeg naar de reden, en, toen hij die had gehoord, zei: “Het is een vergissing om je aandacht te richten op hoop. Hoop kan je alleen teleurstellen, het zal nooit je buik vullen.”



Change: Change: