Multilingual Folk Tale Database


Κόραξ καὶ ἀλώπηξ (Αἴσωπος)

Lapė ir varna La vulp ed il corv
unknown author unknown author
Lithuanian Raeto-Romance

Varna tupėjo ant šakos ir snape laikė kažkur pasivogtą gabalą sūrio. Lapė saugojo ją ir vis galvojo,
kaip čia prigavus kvailą varną. Prisiartinusi prie pat medžio, ji atsiliepė:

- O, kokį gražų paukštelį matau ant šakos! Jo dailumėlis - neišpasakytas, o plunksnos taip puikiai
blizga! Jei ir jo balselis yra toks pat dailus, kaip jis pats atrodo, tai be abejo jis gali būti visų
paukščių karalium!

Varnai patiko toks lapės gyrimas. Panorėjo tat parodyti jai savo balsą: pakėlė galvą aukštyn ir
kranktelėjo, kaip tiktai mokėjo. Tuo tarpu sūris išslydo iš snapo ir nukrito žemėn. Lapė tik to ir
laukė.

- Taip ir reikia, - tarė lapė, - aš to tik ir norėjau. Už šį gardaus sūrio gabalėlį aš tau pasakysiu, kad
nesi karalium ir niekad juo nebūsi, o ateičiai štai tau geras mano patarimas: niekados netikėk
saldžialiežuviais.

La vulp era puspè ina giada fomentada. Qua ha ella vis sin in pign in corv che tegneva in toc chaschiel en ses pichel. Quai ma gustass, ha ella pensà ed ha clamà al corv: «Tge bel che ti es! Sche tes chant è uschè bel sco tia parita, lura es ti il pli bel utschè da tuts». Il corv ha sa sentì flattà da quest cumpliment. E perquai ch’insatgi ludava sia vusch, ha el avert ses pical ed ha cratschlà: «Craa-craa-craa». Ed il chaschiel è dà giu per terra. La vulp al ha tschiffà e maglià.



Change: Change: